Naujienos

Miškams įveisti skirta beveik 11 mln. Eur paramos

2017-07-25
Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) prie LT žemės ūkio ministerijos š.m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 29 d. kviečia teikti paraiškas gauti paramą miškui įveisti. Miško veisimo projektai finansuojami Lietuvos kaimo...

Lietuvos biokuro biržos kainų kotiruotės įtrauktos į tarptautines apžvalgas

2017-07-21
Lietuvos biokuro biržos BALTPOOL biokuro kainos nuo šio bus skelbiamos Didžiosios Britanijos kompanijos „Hawkins Wright Ltd.“ rengiamame tarptautinės biomasės rinkos dalyviams skirtame mėnesiniame leidinyje „Forest Energy...

„Enerstenos“ įmonių grupė tęsia bendradarbiavimą su statybinių medžiagų gamintoja

2017-07-21
Sėkmingai įgyvendinusi pirmąjį projektą „Enerstenos“ įmonių grupė pasirašė dar vieną sutartį su UAB „Eternit Baltic“. Šiam užsakovui bus suprojektuotos ir pagamintos nestandartinės tunelinės, konvejerinės...
Skaityti visas naujienas
lt
Adresas: Ukmergės g. 283B, Vilnius

Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija

Eil. Nr.

Nuoroda į internetinę svetainę

Pavadinimas

Atstovas

Rekvizitai

1.        

 

UAB "Kietasis biokuras"

Albinas Monstavičius

Vigantiškių km., Gadunavo sen.
Telšių raj., 
Tel. +370 444 200 55,  
Mob. tel. +370 698 45961,  
Faks. +370 444 200 15  
El. p. vigantiskiai@takas.lt 

2.        


 

UAB "Grasta"

Kazys Stasiūnas

Švenčionių g. 2A, LT-45174, Kaunas
Tel. +370 37 407164,
Mob. tel. +370 687 49254,
El. p. grasta@takas.lt 

3.        


 

UAB "Via Fortis"

Audrius Vaitkevičius

 J. Balčikonio g. 3-286, Vilnius
 Tel. +370 523 94838
 El. p. a.vaitkevicius@viafortis.lt

4.        

 

UAB "Litkirta"

Algimantas Kisielis

 Puzino g. 19 - 6, Panevėžys LT - 35169
 Rokiškio kaimiškoji sen., Rokiškio raj. 
 Mob. tel. +370 698 13507
 Faks. +370 458 68009 
 El. p. litkirta@delfi.lt 

5.        

 

 UAB "Lignineko"

 Darius Tijūnėlis

Biochemikų g. 3, Kėdainiai LT – 57234
 Įm. k. 134231520
 Mob. tel. +370 657 79091
El. p. info@lignineko.lt  

6.        

 

UAB "Durpeta"

Jonas Kantautas 

 Liepų 1, Šepeta, LT-40334 Kupiškio raj.
Tel. +370 459 38385, 
Faks. +370 459 38389,
El. p. info@durpeta.lt 

7.    


 

UAB „Klasmann-Deilmann Bioenergy" 

 Kazimieras Kaminskas

Kauno g. 17, Ežerėlis, Kaunas 
 Mob. tel. +370 689 34108;
Faks. + 370 441 61070, 
El. p. info@bioenergija.lt  

8.    

 

UAB „Euromiškas“ 

Aleksandras Zigmantavičius 

Senasis Ukmergės kelias 4,  
Užubalių km., Vilniaus raj. 
Tel. +370 687 58925 
Faks. +370 5 2483389 
El. p. euromiskas@gmail.com 

9.    


 

UAB "TORNIS" 

Renaldas Augutavičius
 

Verslininkų g. 11A, Juodelių k., Širvintų r. sav. 
Tel.+37068789855, 
El. p. renaldas.augutavicius@tornis.lt  

10.    

UAB "Robmona"

 Vidas Kolesinskis

Kungių km. 4, Viešvėnų sen., Telšių raj., 
 Tel. +370 444 20022, 
 Mob. +370 698 45673,
Faks. +370 444 20021, 
El. p. vidas@robmona.lt  

11.    

 

UAB "BLOKAS" 

Jonas Klemensas Kaušikas 

Esperanto g. 27,LT-69428 Kazlų Rūda, 
Tel./Fax 8 343 26711, 
Mob.tel. +370 698 23373, 
El.p. blokas.arturas@gmail.com   

12.    

 

 UAB "Fortex Energy"

Andrius Šliavas 

Mozūrų g. 14, Šlienavos k., Kauno r.sav., 
Mob.tel. +370 698 15792 
El. p. info@fortexenergy.lt   

13.    

http://www.visalietuva.lt/companies/logos/801846/278156_1412225353_6.png
 

 UAB "Dzūkijos mediena" 

Marius Valukynas 

 Naujoji g. 3, Alytus 
 Tel. +370 6 985 53 25, 
 Faks. 83 1 522 897,
 El. p. info@dzukijosmediena.lt
14.  

UAB "Vudimeksus"

Jakov Černakov

Perkūnkiemio g. 7, Vilnius
Tel. +370 5 2513200
El. p. jakov.cernakov@vudimeksus.com
15.

UAB "Imlitex"

Nerijus Urbonavičius

R. Kalantos g. 161, LT-52315 Kaunas
Tel. +370 37 215 057
El. p. nerijus@imlitex.lt

 

Sekcijos tikslai ir jų įgyvendinimo veiksmų planas:

Biokuro rinkos plėtra:

  • Aiškinamasis darbas savivaldybėse, valstybinėse institucijose;
  • Informacijos apie biokurą sklaida žiniasklaidos priemonėse, dalyvavimas konferencijose, seminaruose, parodose;
  • Bendradarbiavimas su šilumos gamintojais.

Žaliavos biokurui išteklių didinimas.
Miško biomasės vaidmens didinimas:

  • Dalyvavimas miško naudojimo teisinės bazės kūrimo procese. Bendradarbiavimas su LMSA (Lietuvos miškų savininkų asociacija), GMU (Generalinė miškų urėdija), LMI (Lietuvos miškų institutas) ir pan.;
  • Miško kirtimo, biomasės išteklių mobilizavimo technologijų vystymas;
  • Biomasės išteklių iš regioninių parkų, pakelių, melioracijos griovių ir pan. mobilizavimas;
  • Bendradarbiavimas su susijusiomis asociacijomis;
  • Mokslinių tyrimų, susijusių su biomasės rinka, inicijavimas ir vykdymas;
  • Energetinių plantacijų veisimo skatinimas:
    - Kultūrų sąrašo išplėtimas – papildomų augalų rūšių įteisinimas;
    - Esamų ribojimų naikinimas.

Biokuro ruošos skatinimas. Privačių miško savininkų skatinimas ruošti biomasę:

  • Valstybės paramos schema už biomasės biokuro gamybai patiekimą;
  • Platesnis ES paramos pasiekiamumas biokuro įmonėms.

Biokuro naudojimo propagavimas kaimyninėse šalyse:

  • Informacijos apie biokurą sklaida žiniasklaidos priemonėse, dalyvavimas konferencijose, seminaruose, parodose.

Esame nariai

 

 

 
      
 

 

 
                   

 

AEBIOM – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. AEBIOM reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams.

LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais.

EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje.

WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis.

LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija.

WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje.

                     

Bendradarbiaujame

                       
     

                
     
            

ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas.

LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.

GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.

LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus.

UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje.

VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra  katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai.

 

 

                        

 

 

 

 

 

 

  

    

 

 

Mūsų nariai

 

2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 55 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.

 

Biokuro gamintojai ir tiekėjai

Energijos gamybos įranga

Mokslo ir biomasės išteklių sekcija

Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija

Energijos gamintojų sekcija

 

Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.

 

Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas

 

Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.

Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.

LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje. 

Dokumentai ir statistika

 

 

Dokumentai ir statistika Lietuvoje

Dokumentai ir statistika pasaulyje

Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“

 

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA

Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.

Asociacija yra Europos biomasės konfederacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.

Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.

 Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje

2016 metų duomenimis miškai dengia net 33,3 % (22 00000 ha.) visos Lietuvos teritorijos. Per paskutinius dešimt metų miškų kiekis Lietuvoje yra išaugęs 131 tūkst. ha, o šalies miškingumas - 2 %. Miškų pasiskirstymą galite matyti žemėlapyje:
 
 
 
 
 
Taigi pasiekti, jog biomasės energetika Centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje sudarytų 80 - 90 % tikrai galime. Paskutiniai biomasės resursų skaičiavimai rodo, kad 2020–2025 m. be kasmetinio medienos prieaugio (~1,5 mln. tne), galima panaudoti agrobiomasę (~ 440 tūkst. tne), komunalines atliekas (~ 200 tūkst. tne) bei tamsiąsias durpes (~ 80 - 100 tūkst. tne). Tokiu atveju kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra virš 2,2 mln. tne. Į šį skaičių neįtraukiami neskaičiuojami rezervai (nepanaudotas nusausintas dumblas ~ 70 000 t; nepanaudoti žemės plotai ~ 170 – 280 tūkst. ha; kuriuose galima būtų auginti trumpos rotacijos energinius želdinius (karklus, hibridines drebules, įvairias daugiametes žoles)).

 

Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).

Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.

~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:

  • Oro taršos mažinimą
  • Biokuro kainų mažėjimą (dėl efektyvumo sutaupyta biokuro žaliava keliautų į CŠT rinką arba plokščių pramonę)
  • Nacionalinės pramonės palaikymą
  • Darbo vietas, geresnį eksporto importo balansą, socialinę naudą
  • Patogesnę gyvenimo aplinką vartotojams.

 

Biomasės energetikos sektorius

 

Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba ~ 7500 darbuotojų
Biokuro pramonės apyvarta per metus ~ 300 mln. eur
Biokuro technologijų eksportuojama per metus ~ 50 mln. eur
Atlyginimų vidurkis ~ 1110 eur

 

Biokuro kaina