Energetikos ministerijos parengtas ir derinimui pateiktas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas – pažangus ir šalies energetikos ateičiai labai svarbus strateginis dokumentas. Jį priėmus Lietuva, plėtodama atsinaujinančių išteklių energetiką, lygiuotųsi su pirmaujančiomis ES šalimis. Visgi Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ pažymi, kad šiame dokumente keliami tikslai turėtų būti dar ambicingesni, skatinantys Lietuvą tapti atsinaujinančių išteklių energijos eksporto šalimi. Kartu pastebima, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte trūksta ir konkrečių bei nuoseklių priemonių keliamiems tikslams pasiekti.

Lietuva – atsinaujinančios energijos eksporto šalis

„Džiaugiamės, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje yra užsibrėžtas tikslas iki 2050 metų elektros ir šilumos sektoriuose pereiti prie energijos gamybos vien iš atsinaujinančių išteklių, tačiau kartu manome, kad didžiausią dalį atsinaujinančios energetikos plėtros palikti po 2030 metų, kaip numatyta strategijos projekte, nėra tikslinga“, – sako Asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas.

Asociacijos prezidento teigimu, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje jau 2020–2021 metais bus pasiektas 85 proc. rodiklis, net ir neįgyvendinus jokių naujų projektų, išskyrus tuos, kurie jau dabar vykdomi. O elektros energetikos sektoriuje visos jau esamos iniciatyvos reiškia augimą nuo dabartinių 20 proc. galutiniame elektros vartojimo etape iki maždaug 35 proc. 2020–2021 metais.

Pasak V. Ramanausko, iki 2030 metų net ir neintensyviai vystant vėjo energetikos jūroje plėtrą, nusidėvėjusias biokuro katilines keičiant biokuro kogeneracinėmis elektrinėmis, toliau vystantis saulės energetikai, elektros iš atsinaujinančių išteklių gamyba sieks apie 70 proc. viso elektros energijos poreikio, net ir numatant tokio poreikio augimą.

„Atsižvelgiant į tokią rinkos dinamiką, atnaujintoje strategijoje būtų galima kelti tikslą ne vien tik tenkinti energijos poreikius atsinaujinančiais ištekliais, bet ir tapti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių eksportuojančia nei importuojančia valstybe iki 2050 metų.

Kartu Asociacija LITBIOMA atkreipia dėmesį, kad siekiant įtvirtinti Lietuvos, kaip atsinaujinančios energetikos plėtotojos lyderės statusą, naujoji energetikos strategija turėtų apimti ir konkrečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų (visų pirma CO2) emisijų energetikos ir transporto srityje Lietuvoje mažinimo tikslus. Asociacija siūlo tokių mokesčių, kaip CO2 mokesčio įvedimas, kurie jau yra pasiteisinę ir puikiai veikia tokiose valstybėse, kaip Švedija. Taip pat privalu atsisakyti visų subsidijų iškastinei energetikai. Tai ypač aktualu, nes ES tikslas yra iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 40 proc. ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas į ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sektorių nepatenkančiuose įrenginiuose. Pastarasis tikslas ypač aktualus Lietuvai, nes šioje srityje pastaruoju metu CO2 emisijos tik auga ir priemonės, skatinančios biokuro vartojimą individualiam šildymui šiame kontekste yra itin aktualios. LITBIOMA drauge su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) LR Energetikos ministerijai yra pateikusi konkrečius kuro ir energijos balansų skaičiavimus, atspindinčius šių ambicingų tikslų siekimą.

Tikslai aiškūs, priemonės – ne

Asociacijos nuomone, strategijoje turėtų būti įvardyti ne vien tikslai, kurių norima pasiekti energetikos srityje, bet ir priemonės, kuriomis jų bus siekiama. Asociacija LITBIOMA kartu su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija pateikė siūlymus papildyti strategiją priemonėmis, padėsiančiomis plėtoti konkurenciją tokiose energetikos srityse, kaip šilumos gamyba, naujų elektrinių statyba, elektros gamybos rezervo užtikrinimas, energijos gamybos balansavimas, energijos tiekimas, energetikos paslaugų įmonių, investuojančių į efektyvesnį energijos vartojimą, veikla.

Dar viena konkreti Asociacijos siūloma priemonė – Energetikos ministerijai inicijuoti studiją, kurioje būtų surinkta statistika apie tikslų namų, kurie yra neprisijungę prie centralizuotos šilumos tiekimo, skaičių, naudojamo kuro rūšį, šilumos įrenginių efektyvumą, su atitinkamai išsikeltais taršos mažinimo, energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimo tikslais.

Pasak Asociacijos LITBIOMA prezidento V. Ramanausko, pagal suinteresuotų institucijų ir energetikos ekspertų pastabas patobulinus atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, Lietuva galėtų turėti solidų ir pažangų Europoje ilgalaikį energetikos srities dokumentą.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, deginimo technologijų ir agrobiomasės naudojimo srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.