Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Energetikos ministerijos parengtas ir derinimui pateiktas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas – pažangus ir šalies energetikos ateičiai labai svarbus strateginis dokumentas. Jį priėmus Lietuva, plėtodama atsinaujinančių išteklių energetiką, lygiuotųsi su pirmaujančiomis ES šalimis. Visgi Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ pažymi, kad šiame dokumente keliami tikslai turėtų būti dar ambicingesni, skatinantys Lietuvą tapti atsinaujinančių išteklių energijos eksporto šalimi. Kartu pastebima, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte trūksta ir konkrečių bei nuoseklių priemonių keliamiems tikslams pasiekti.
Lietuva – atsinaujinančios energijos eksporto šalis
„Džiaugiamės, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje yra užsibrėžtas tikslas iki 2050 metų elektros ir šilumos sektoriuose pereiti prie energijos gamybos vien iš atsinaujinančių išteklių, tačiau kartu manome, kad didžiausią dalį atsinaujinančios energetikos plėtros palikti po 2030 metų, kaip numatyta strategijos projekte, nėra tikslinga“, – sako Asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas.
Asociacijos prezidento teigimu, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje jau 2020–2021 metais bus pasiektas 85 proc. rodiklis, net ir neįgyvendinus jokių naujų projektų, išskyrus tuos, kurie jau dabar vykdomi. O elektros energetikos sektoriuje visos jau esamos iniciatyvos reiškia augimą nuo dabartinių 20 proc. galutiniame elektros vartojimo etape iki maždaug 35 proc. 2020–2021 metais.
Pasak V. Ramanausko, iki 2030 metų net ir neintensyviai vystant vėjo energetikos jūroje plėtrą, nusidėvėjusias biokuro katilines keičiant biokuro kogeneracinėmis elektrinėmis, toliau vystantis saulės energetikai, elektros iš atsinaujinančių išteklių gamyba sieks apie 70 proc. viso elektros energijos poreikio, net ir numatant tokio poreikio augimą.
„Atsižvelgiant į tokią rinkos dinamiką, atnaujintoje strategijoje būtų galima kelti tikslą ne vien tik tenkinti energijos poreikius atsinaujinančiais ištekliais, bet ir tapti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių eksportuojančia nei importuojančia valstybe iki 2050 metų.
Kartu Asociacija LITBIOMA atkreipia dėmesį, kad siekiant įtvirtinti Lietuvos, kaip atsinaujinančios energetikos plėtotojos lyderės statusą, naujoji energetikos strategija turėtų apimti ir konkrečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų (visų pirma CO2) emisijų energetikos ir transporto srityje Lietuvoje mažinimo tikslus. Asociacija siūlo tokių mokesčių, kaip CO2 mokesčio įvedimas, kurie jau yra pasiteisinę ir puikiai veikia tokiose valstybėse, kaip Švedija. Taip pat privalu atsisakyti visų subsidijų iškastinei energetikai. Tai ypač aktualu, nes ES tikslas yra iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 40 proc. ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas į ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sektorių nepatenkančiuose įrenginiuose. Pastarasis tikslas ypač aktualus Lietuvai, nes šioje srityje pastaruoju metu CO2 emisijos tik auga ir priemonės, skatinančios biokuro vartojimą individualiam šildymui šiame kontekste yra itin aktualios. LITBIOMA drauge su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) LR Energetikos ministerijai yra pateikusi konkrečius kuro ir energijos balansų skaičiavimus, atspindinčius šių ambicingų tikslų siekimą.
Tikslai aiškūs, priemonės – ne
Asociacijos nuomone, strategijoje turėtų būti įvardyti ne vien tikslai, kurių norima pasiekti energetikos srityje, bet ir priemonės, kuriomis jų bus siekiama. Asociacija LITBIOMA kartu su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija pateikė siūlymus papildyti strategiją priemonėmis, padėsiančiomis plėtoti konkurenciją tokiose energetikos srityse, kaip šilumos gamyba, naujų elektrinių statyba, elektros gamybos rezervo užtikrinimas, energijos gamybos balansavimas, energijos tiekimas, energetikos paslaugų įmonių, investuojančių į efektyvesnį energijos vartojimą, veikla.
Dar viena konkreti Asociacijos siūloma priemonė – Energetikos ministerijai inicijuoti studiją, kurioje būtų surinkta statistika apie tikslų namų, kurie yra neprisijungę prie centralizuotos šilumos tiekimo, skaičių, naudojamo kuro rūšį, šilumos įrenginių efektyvumą, su atitinkamai išsikeltais taršos mažinimo, energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimo tikslais.
Pasak Asociacijos LITBIOMA prezidento V. Ramanausko, pagal suinteresuotų institucijų ir energetikos ekspertų pastabas patobulinus atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, Lietuva galėtų turėti solidų ir pažangų Europoje ilgalaikį energetikos srities dokumentą.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, deginimo technologijų ir agrobiomasės naudojimo srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas