Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui
Lietuvos Respublikos ūkio ministrui
Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui                          
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui

kopija:
Generalinės miškų urėdijos generaliniam miškų urėdui

KREIPIMASIS
Dėl biomasės energetikos sukuriamos pridėtinės vertės

Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ išanalizavusi Lietuvos valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitą už 2010 m. (toliau- „Ataskaita“), reaguodama į Ataskaitos 38 psl. nurodytus teiginius dėl biomasės energetikos sukuriamos pridėtinės vertės, kurie remiasi UAB „Investicijų ir finansų analizės centras“ 2008 m. atlikto „mokslinio“ tiriamojo darbo išvadomis, siekia išsklaidyti abejones ir eilinį kartą pateikti faktus, patvirtinančius biomasės energetikos sukuriamą pridėtinę vertę:

Naudojama mediena

Atkreipiame dėmesį, kad biomasės energetikoje naudojama tik žemiausios kokybės mediena, kuri nėra tinkama bei neturėtų būti naudojama baldų, statybos ir kitose panašiose ūkio šakose. Energijos gamybai naudojamos miško kirtimo, medienos perdirbimo atliekos, taip pat žemiausios kokybės (3 kategorijos) malkinė mediena bei šiuo metu vis labiau pradedama naudoti greitai augančių energetinių augalų (GAEA) mediena. Akcentuojame, kad biomasės energetikos sektorius niekada nesikėsino (visų pirma, dėl ekonominių priežasčių- per didelės kainos) į aukštesnės kokybės medieną, pvz., popiermedžius ir pan. Tuo tarpu kitų ūkio šakų, tokių kaip baldų ar statybos pramonė, bandymas savo produkcijos gamybai naudoti žemiausios kokybės medieną vertintinas kaip nepamatuotas ir neteisingas, galimai lemsiantis žemesnę  pagaminamos produkcijos kokybę.

Pridėtinė vertė

Vertinant biomasės energetikos sektorių ir kitus tradicinius medienos sektorius, taip pat reikia turėti mintyje, kad naudojant biomasę energijos gamybai, yra pakeičiamas iškastinis importuojamas kuras, kuris 2011 m. duomenimis yra iki 3 kartų brangesnis už vietinį biokurą. Vertinant biomasės energetikos sukuriamą pridėtinę vertę turėtų būti atsižvelgiama ir į tokius ypatingai svarbius aspektus kaip Lietuvos Respublikos energetinė nepriklausomybė, importo- eksporto balanso gerinimas, valstybės einamosios sąskaitos deficito mažinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad kasmet už importuojamus energijos išteklius Lietuva į užsienį išsiunčia daugiau kaip 3 mlrd. litų.
Biomasės energetika sunaudodama tas medienos atliekas, kurios iki šiol nebūdavo naudojamos bei paliekamos supūti ar be naudos tiesiog sudeginamos, sukuria reikšmingą pridėtinę vertę. Pvz., 1 kietmetris miško kirtimo šakų, esančių biržėje, kainuoja 5-7 Lt., susandėliuotų prie kelio – apie 40 Lt., o iš tokio medienos kiekio pagaminta centralizuotai tiekiama šilumos energija galutiniam vartotojui šiai dienai parduodama už maždaug 480 Lt. Tokiu būdu medienos atliekų naudojimas energijai gaminti sukuria iki 96 kartų pridėtinę vertę.
Atsižvelgiant į tai, kad biokuro kainos Lietuvoje yra ženkliai žemesnės nei importuojamo iškastino kuro, biomasės naudojimas šilumos ir/ar elektros gamyboje padeda užkirsti kelią šilumos kainų augimui, bei galės užtikrinti šilumos kainų mažėjimą ateityje, kai vis didesnė dalis šilumos ir elektros energijos bus gaminama naudojant biomasę.

Darbo vietos

Vertinant biomasės energetikos sektoriaus sukuriamas darbo vietas, reikia tai daryti korektiškai ir teisingai. Atkreipiame dėmesį, kad nuo biomasės energetikos sektoriaus yra neatsiejami mokslo, miškotvarkos, miško priežiūros, medienos ruošos, energijos gamybos įrangos sektorių darbuotojai, taip pat, žinoma ir biomasės perdirbimo, tiekimo įmonių darbuotojai. Reikia nepamiršti ir to, kad biomasės energetikos sektorius naudoja tuos pačius darbo išteklius kaip ir kitos tradicinės medienos ūkio šakos, t.y., didžiąją dalį viso proceso atlieka tos pačios įmonės, kurios dirba ir kitoms medienos pramonės šakoms, pvz., miško kirtimo, rąstų ir kirtimo atliekų iš miško ištraukimo bei pervežimo įmonės.
Įvairiais ES valstybėse, tokiose kaip Švedija, Suomija ir t.t., atliktais tyrimais nustatyta, kad 1 TWh šilumos ar elektros energijos, pagamintos iš biomasės, sukuria apie 1000 darbo vietų. Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai Lietuvoje ~20 proc. (~2TWh) centralizuotai tiekiamos šilumos yra gaminama iš biomasės, galima drąsiai teigti, kad šioje srityje darbuojasi apie 2000 žmonių. Pagrįstai galima teigti, kad padidinus iš biomasės gaminamos centralizuotai tiekiamos šilumos dalį iki 60-70 proc., o pagaminamos elektros dalį iki 15 proc., (kaip tai, beje, numato LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas bei ES direktyva 2009/28/EB) biomasės energetikos srityje darbuotųsi 8-9 tūkstančiai žmonių. Svarbu pastebėti ir tai, kad dauguma šių darbo vietų būtų sukurta regionuose bei kaimiškose vietovėse.

Ekologinė nauda

Negalima nepastebėti ir ekologinės biomasės energetikos naudos. Visų pirma, biomasės naudojimas energetikoje mažina taršą (deginant biomasę CO2 išmetimai prilyginami nuliui). Be to, galimybė energijos gamybai naudoti komunalinės atliekas, augalininkystės bei gyvulininkystės atliekas didžiąja dalimi taip pat prisideda prie ekologinės padėties gerinimo.

LITBIOMA susirūpinimas

 Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ išreiškia savo susirūpinimą dėl nuolatinio faktų iškraipymo, kuriuo siekiama sukelti abejonių dėl biomasės energetikos naudos, nežiūrint į tai, kad ši nauda yra visuotinai pripažinta. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, pvz., beveik visos Lietuvoje veikiančios medienos perdirbimo įmonės kaip energijos gamybos šaltinį naudoja biomasę ar ruošiasi tam, tačiau kažkodėl nepritaria biomasės energetikos plėtojimui visuomenės poreikiams.

LITBIOMA pasiūlymai

Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ suprasdama būtinybę suderinti žemiausios kokybės medienos pasiūlą ir paklausą nuolat reiškia savo pasiūlymus bei iniciatyvas, galinčias ateityje tolygiai plėstis tiek biomasės energetikos, tiek kitoms medienos ūkio sektoriams. Tarp tokių LITBIOMA pasiūlymų paminėtini skatinimas Aplinkos ministerijai nenukrypstamai vykdyti valstybinę miškingumo didinimo programą (šiuo metu kasmet įveisiama ~1 tūkst. ha miško vietoj numatytų 7 tūkst. ha), įvairių iniciatyvų ir pasiūlymų teikimas Žemės ūkio ministerijai dėl platesnio GAEA plantacijų įveisimo (tame tarpe perduodant laisvą žemę valstybiniams miškams miško ir GAEA veisimui), kiti siūlymai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms, kuriais siekiama skatinti GAEA auginimą, geriau mobilizuoti miško kirtimo atliekų ir jaunuolynų ugdymo išteklius ir daugelis kitų pasiūlymų bei iniciatyvų, kurių tikslas yra užtikrinti darnią biomasės energetikos rinkos plėtrą.
Tikimės, kad panašių konstruktyvių veiksmų imsis ir tradicinį medienos verslą plėtojančios ūkio šakos, o Lietuvos Respublikos vyriausybė užtikrins deramą dėmesį visiems medienos rinkos dalyviams.

Pagarbiai,

LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas

Originali kopija