Š. m. liepos 13 d. pasirodė Dariaus Tarasevičiaus straipsnis: "Nušvito pigesnio šildymo viltis". Visą straipsnį galite rasti čia. Straipsnyje Asociacijos valdybos nario Remigijaus Lapinsko komentaras.

Seimo „valstiečiams“ ir konservatoriams sulošus politinių mainų partiją, rudenį parlamentarai imsis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui grąžinimo klausimų. Brandinamas ir kitas sumanymas – lengvatą taikyti ir kitam šildymo reikmėms naudojamam kurui.

Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi: 15 proc. PVM tarifas yra geriau negu 21 proc., o 9 proc. – geriau nei 15 procentų. „Lietuvos žinioms“ ji pabrėžė, jog PVM lengvata centriniam šildymui – logiška ir pagrįsta, o tai, kad ji buvo panaikinta, neturi nieko bendra su socialiniu teisingumu, nes į pašalpų prašytojų eiles stumia ir vidurinį visuomenės sluoksnį.

Nuo birželio 1 dienos įsigaliojo bendras – 21 proc. – PVM tarifas centriniam šildymui. Koks bus siūlomas naujas tarifas, galutinai paaiškės prasidėjus Seimo rudens sesijai. Anksčiau galiojo lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis vakar užsiminė, kad naujas lengvatinis tarifas galėtų būti 15 procentų.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigė, kad lengvatos grąžinimas neduos didelės finansinės naudos gyventojams, bet šalies mokesčių sistemos administravimas taps sudėtingesnis. „Norėjosi, kad su lengvata šildymui būtų baigta, tačiau rinkėjams vėl siūlomas toks tarpinis saldainiukas (....). Siūlomos lengvatos finansinis efektas gyventojams bus labai nedidelis, tuo metu mokesčių sistemą papildomai apkrausime nauju 15 proc. PVM tarifu“, – BNS sakė jis.

Pašalpų našta

Tuo metu A. Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad sudėtingesnis yra išlaidų kompensavimo mechanizmas, perkeliamas ant savivaldybių pečių. Esą vien prašymų kompensuoti šildymo išlaidas skaičius gali padidėti keliskart. „Akivaizdu, jog politikai, kurie aiškina, kad jokios problemos (dėl kompensavimo – aut.) nebus ir kad neišgalintieji mokėti tiesiog nueis ir paprašys paramos, niekada jos neprašė. Kitaip jie įsivaizduotų, kaip tai sudėtinga, kiek dokumentų reikia turėti ir nuolat juos papildyti. Aiškinimai, kad tie dokumentai kažkur yra, ir tik merijų darbuotojai nemoka jų rasti, irgi iš piršto laužti. Savivaldybėse šį darbą atlieka palyginti nedaug žmonių, jie apkrauti darbu“, – dėstė Seimo narė.

Ji piktinosi, kad Lietuvoje priimant ar keičiant mokesčių įstatymus neatsižvelgiama į socialinę psichologiją žmonių, kurie jau yra pasiekę ribą, už kurios paverčiami pašalpų prašytojais. Tokiam statuso pasikeitimui itin jautrūs vidurinio sluoksnio gyventojai. „Kiekvienas pašalpos prašymas žmogų žlugdo tiek jo paties akyse, tiek jo aplinkoje. Toks žmogus padarys viską, kad netaptų prašytoju. Greičiausiai ieškos papildomo darbo. Liks neprižiūrėti vaikai, kentės sveikata. Jeigu toks žmogus nebepajėgs daugiau uždirbti, jis emigruos“, – įspėjo A. Maldeikienė.

Aušra Maldeikienė: „Tai, kad lengvata buvo panaikinta, neturi nieko bendra su socialiniu teisingumu.“

Anot jos, brangstant šildymui labiausiai nukenčia standartinių daugiabučių gyventojai. Kaip tikino Seimo narė, tai samdomi darbuotojai ir smulkūs verslininkai.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkui ir atsinaujinančios energetikos ekspertui Remigijui Lapinskui taip pat nepriimtinos padidinto PVM tarifo šildymui pasekmės – gausesnės pašalpų gavėjų gretos. Lietuvoje šildymas būtinas bent 7 mėnesius per metus, ir jis turi kainuoti tiek, kad nebūtų našta žmonėms, gaunantiems nedideles pajamas.

„Jeigu Lietuvoje siekiame aktyvių, kuriančių ir sėkmingų žmonių visuomenės, iš principo turime atsisakyti pašalpų ideologijos. Turime mažinti paslaugos kainą, vengti tokių gyventojų ir valdžios santykių, kai vieni – pašalpos prašytojai, o valdininkai – jų teikėjai“, – kalbėjo R. Lapinskas.

„Šešėlinių malkų“ klausimas

Jis siūlė, kad lengvatiniu PVM tarifu būtų apmokestinamas ne vien centrinis šildymas, bet ir malkos, briketai, granulės – kuras, kuris naudojamas individualiems namams šildyti. Anot energetikos eksperto, tokiu būdu Lietuvoje šildo būstą apie 80 proc. individualių namų savininkų. Atitinkama įstatymo pataisa jau įregistruota Seime, tad R. Lapinskas vylėsi, kad ji bus svarstoma drauge su pasiūlymu grąžinti PVM lengvatą centriniam šildymui. Dabar apie 65 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje pagaminama iš biokuro. Šis skaičius per kelerius metus turėtų padidėti iki 85 procentų. Anot jo, sumažinus PVM tarifą tokiam kurui, būtų galima mažinti šešėlinės ekonomikos dalį. „Didelė dalis biokuro, ypač malkų, į žmonių kiemus atkeliauja šešėliniu būdu, prekyba vyksta be sąskaitų ir nemokant jokio PVM“, – aiškino R. Lapinskas.

Sukčių nesustabdys

Tačiau A. Maldeikienė abejojo, ar vien mažindami PVM tarifą galime išspręsti šešėlinės ekonomikos bėdas. „Žinau, kaip atrodo lengvata malkoms kaime. Urėdai pardavinėja valstybines malkas kaip savo“, – pareiškė Seimo narė.

Remigijus Lapinskas: „Didelė dalis biokuro, ypač malkų, į žmonių kiemus atkeliauja šešėliniu būdu.“

Ji svarstė, kad būtų galima apskritai numatyti PVM už malkas grąžinimo tvarką. „Įdomu, kiek gautume sąskaitų faktūrų iš prašančiųjų grąžinti PVM? Paaiškės, kad tokių sąskaitų nėra. Panašiai galėtume numatyti grąžinti visą PVM už buto remontą. Visi juk samdo darbuotojus, bet niekas neišrašinėja jokių sąskaitų“, – argumentavo A. Maldeikienė.

Anot jos, bėda ta, kad Lietuvoje ekonomikos klausimai atsieti nuo žmonių. Priimami sprendimai, o žmonės žino šimtus būdų, kaip juos apeiti. „Ekonomikos modelis, kurį sukūrėme, yra apėjimo modelis. Visi žino įvairiausius apėjimo būdus ir jais naudojasi. Tai ir šešėlis, ir gebėjimai perkelti verslą ir t. t.“, – aiškino Seimo narė.

Esą net ir kompensacijomis už šildymą žmonės geba pasinaudoti. Parlamentarė pateikė pavyzdį, kai mažas pajamas deklaruojantis žmogus turi du butus. Viename gyvena, o kitą nuomoja. Nuomos pajamų nerodo, nuomininkai sumoka ir už šildymą, o savininkas dar atsiima kompensaciją. 50 eurų už 50 kv. m

UAB „Skaidri apskaitos sistema“, teikianti paslaugas daugiabučių namų savininkų bendrijoms, tinklalapyje www.dnsb.eu skelbia, kad panaikinus PVM lengvatą ir šildymui taikant 21 proc. tarifą vidutinė šilumos kaina padidės, palyginti su praėjusiu šildymo laikotarpiu, nuo 5,5 Eur ct/kWh iki 6,38 Eur ct/kWh. Todėl 50 kv. m buto šildymo kaina per visą šildymo sezoną gali padidėti apie 50 eurų.

Seimo sprendimu numatyta, kad kompensuojama bus ta šildymo išlaidų dalis, kuri viršys 10 proc. skirtumo tarp gyventojo (šeimos) gautų pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio.

Paramos prašytojų padvigubės

Kompensacijų prašymus administruojantys sostinės savivaldybės specialistai planuoja, kad šiemet Vilniuje prašymų padvigubės. Nes keičiasi ar galbūt keisis ne tik PVM tarifas, bet ir nuo 20 proc. iki 10 proc. sumažinta gyventojo ar šeimos šildymui skiriamų pajamų dalis, kurią viršijus galima tikėtis kompensacijos. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė sakė, kad 2016 metais Vilniuje vidutiniškai per mėnesį buvo 18 tūkst. kompensacijas už šildymą gaunančių gyventojų. 2017 metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo 9627 asmenys. Netinkamų prašymų iki šiol buvo atmetama nedaug, nes didžioji dalis jų yra nuolatiniai, teikiami periodiškai kas tris mėnesius arba pusmetį.

Naujiems prašytojams, jeigu padėtis nepasikeis, dabar būtina kreiptis tiesiogiai į specialistą, nes dabartinė elektroninė forma neleidžia pirmą kartą įrašyti duomenų apie asmens nuosavybės teise turimą turtą. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo naujos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatytos prašymo formos, kurias užpildyti paprasčiau. Tačiau turto vertinimo pateikimo problema iki šiol lieka.