![\"Albinas](\"https:\/\/g4.dcdn.lt\/images\/pix\/880x550\/q-OM8KlEByQ\/nuotraukos-102-88598891.jpg\")
I\u0161ties pasaulin\u0117je rinkoje stebimas duj\u0173 ir naftos kain\u0173 \u0161uolis. Ta\u010diau po pertvarkos Lietuvos \u0161ilumos \u016bkis tenaudoja tik 30 procent\u0173 duj\u0173, o likusi\u0105 kuro dal\u012f sudaro biokuras, kurio m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra daugiau negu pakankamai. Kas nutiko, kad biokuras neamortizuoja i\u0161augusi\u0173 duj\u0173 kain\u0173? <\/p>\n\n\n\n
Kalbant apie biokurui tinkan\u010dios medienos i\u0161teklius Lietuvoje, galima dr\u0105siai teigti, kad jie yra i\u0161ties dideli. \u0160akos, vir\u0161\u016bn\u0117s, kirtim\u0173 atliekos ar pagaliau drebul\u0117s ir baltalksniai \u2013 visa tai tinkama. \u0160tai i\u0161 baltalksni\u0173 pagaminti pramonei tinkamus gaminius yra problemati\u0161ka. Did\u017eioji tokios medienos dalis tinka tik biokurui.<\/p>\n\n\n\n
Baltalksnyn\u0173 Lietuvoje turime daugiau kaip 120 t\u016bkstan\u010di\u0173 hektar\u0173. Tiesa, jie valstybiniuose mi\u0161kuose u\u017eima tik apie 15 t\u016bkst. ha, o priva\u010diuose bei rezervuotuose nuosavyb\u0117s teisei atkurti mi\u0161kuose \u2013 daugiau kaip 105 t\u016bkst. ha. Net 62 proc. valstybiniuose mi\u0161kuose ir 72 proc. priva\u010diuose mi\u0161kuose baltalksnyn\u0173 yra brand\u016bs arba perbrend\u0119. <\/p>\n\n\n\n
Kita biokurui tinkanti med\u017eio r\u016b\u0161is \u2013 drebul\u0117. Nors i\u0161 drebul\u0117s galima pagaminti kai kuriuos pramonei tinkan\u010dius gaminius, ta\u010diau didel\u0117 drebuli\u0173 t\u016brio dalis naudotina tik kurui. Drebulyn\u0173 Lietuvoje yra beveik 100 t\u016bkst. hektar\u0173. Pus\u0117 \u0161i\u0173 medyn\u0173 jau yra subrend\u0119 ir perbrend\u0119. <\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 mi\u0161kuose dar yra ir blindyn\u0173 bei gluosnyn\u0173, kuri\u0173 mediena pramonei netinka, o biokurui \u2013 puikiausiai. Be to, apleistuose laukuose ve\u0161i apie 2 mln. kubini\u0173 metr\u0173 menkaver\u010di\u0173 med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 s\u0105\u017ealyn\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l kyla klausimas, kod\u0117l \u0161ie i\u0161ties dideli i\u0161tekliai paliekami p\u016bti, o nekeliauja \u012f katilines? <\/p>\n\n\n\n
Prie\u017eas\u010di\u0173 \u010dia yra ne viena, ta\u010diau pagrindin\u0117 yra ta, kad stinga valstybinio po\u017ei\u016brio. Pavojaus varpais pradedama skambinti tik tada, kai energetiniai i\u0161tekliai brangsta. Tvarkantis \u016bki\u0161kai, toki\u0173 kain\u0173 \u0161uoli\u0173 tikrai b\u016bt\u0173 pavyk\u0119 i\u0161vengti. \u012e sp\u0105stus patekome nereaguodami \u012f aliarmo signalus. Kai Centrin\u0117s Europos ir Baltarusijos mi\u0161kus \u0117m\u0117 siaubti kenksmingieji mi\u0161ko vabzd\u017eiai, \u012f Lietuv\u0105 pl\u016bstel\u0117jo pigi mediena, mes tik tryn\u0117me rankomis. Ta\u010diau lazda turi du galus. <\/p>\n\n\n\n
Pla\u010diai atv\u0117rus duris pigios medienos importui, buvo suduotas skaudus sm\u016bgis biokuro \u017ealiavos ruo\u0161os verslui. Daugelis \u0161i\u0173 \u012fmoni\u0173, ypa\u010d ma\u017eesni\u0173, neatlaikiusios konkurencin\u0117s \u012ftampos buvo priverstos u\u017esidaryti. Dabar, \u0117mus strigti pigios medienos importui, atsid\u016br\u0117me prie suskilusios geldos.<\/p>\n\n\n\n
Did\u017eioji biokuro sektoriaus problema \u2013 nelygiaver\u010diai \u0161ios rinkos \u201e\u017eaid\u0117j\u0173\u201c santykiai. <\/p>\n\n\n\n
Mi\u0161kininkai jau dvide\u0161imt met\u0173 yra stumiami nuo strategini\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo ir yra atsid\u016br\u0119 \u201enuo\u0161al\u0117je\u201c. J\u0173 \u017eodis nelabai girdisi. Kai pusiau laukin\u0117je konkurencijoje vienas var\u017eovas yra gerokai silpnesnis u\u017e kit\u0105, tai ir svarstykl\u0117s krypsta \u012f vien\u0105 pus\u0119. <\/p>\n\n\n\n
Pasakysiu paprastai. Sudegin\u0119 vien\u0105 kubin\u012f metr\u0105 baltalksni\u0173 medienos, energetikai gauna daugiau kaip 100 eur\u0173. O kiek i\u0161 to lieka \u0161ios \u017ealiavos ruo\u0161\u0117jams? Ilg\u0105 laik\u0105 u\u017e \u012f mi\u0161ko sand\u0117l\u012f atve\u017et\u0105 kubin\u012f metr\u0105 medienos mi\u0161kininkai gaudavo 13\u201314 eur\u0173. Tai \u201ebadmiriavimo\u201c kaina. Ji nesuteik\u0117 joki\u0173 galimybi\u0173 \u0161io verslo modernizavimui, o prie\u0161ingai \u2013 st\u016bm\u0117 \u012f \u0161e\u0161\u0117lin\u0119 ekonomik\u0105 arba \u017elugim\u0105. Dabar, kai \u0161ios \u017ealiavos pasi\u016bla dramati\u0161kai suma\u017e\u0117jo, jos kaina \u0161oktel\u0117jo. Ka\u017ein, ar ilgam?<\/p>\n\n\n\n
Mi\u0161kininkai, biokuro \u017ealiavos ruo\u0161\u0117jai nori stabilaus ir skaidraus verslo. Iki \u0161iol buvusi pad\u0117tis valstybiniu po\u017ei\u016briu nenormali \u2013 pjov\u0117me \u0161ak\u0105, ant kurios patys s\u0117dime. <\/p>\n\n\n\n
Turimi biokuro i\u0161tekliai ne tik nenaudojami \u2013 jie yra p\u016bdomi. M\u016bs\u0173 mi\u0161kuose yra 40 mln. kubini\u0173 metr\u0173 medienos, kuri\u0105 sudaro brand\u016bs ir perbrend\u0119 menkaver\u010diai medynai. Energetine prasme tai beveik 8 mln. ton\u0173 naftos ekvivalentu. <\/p>\n\n\n\n
Mes gi naft\u0105 ir dujas perkame, o tuo tarpu savo \u201e\u017eali\u0105j\u0105 naft\u0105\u201c paliekame p\u016bti mi\u0161kuose. <\/p>\n\n\n\n
Akys kli\u016bva ir \u017evelgiant \u012f pramoniniu po\u017ei\u016briu menkavert\u0117s fitomas\u0117s i\u0161tekli\u0173 skirtumus valstybiniuose ir priva\u010diuose mi\u0161kuose. Pastaruosiuose jos yra reik\u0161mingai daugiau. <\/p>\n\n\n\n
Tai paai\u0161kinama labai paprastai. Valstybinis sektorius anks\u010diau jausdavo spaudim\u0105 net ir vyriausyb\u0117s lygmeniu: buvo \u201espaud\u017eiama\u201c gaminti biokur\u0105, kad ir dirbant nuostolingai. Ta\u010diau toks po\u017ei\u016bris neturi nieko bendra su ekonomike logika. Kai valstybinis sektorius gamina biokur\u0105 dirbdamas nuostolingai, privatus \u2013 \u017elunga. D\u0117l toki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 menkavert\u0117s medienos i\u0161tekliai susikaup\u0117 daugiausia priva\u010diuose mi\u0161kuose.<\/p>\n\n\n\n
Nenaudodami menkavert\u0117s medienos i\u0161tekli\u0173, mes ne tik elgiam\u0117s ne\u016bki\u0161kai, bet ir bloginame m\u016bs\u0173 mi\u0161k\u0173 b\u016bkl\u0119. Juk sunaudojus menkaver\u010dius medynus, j\u0173 vietoje b\u016bt\u0173 galima auginti kokybi\u0161kesn\u012f mi\u0161k\u0105 \u2013 medynus, kurie b\u016bt\u0173 svarb\u016bs ne tik ekonomine, bet ir ekologine prasme. <\/p>\n\n\n\n
Na\u0161esniuose medynuose b\u016bt\u0173 puosel\u0117jama ne tik vertingesn\u0117 mediena, bet ir gausinama bio\u012fvairov\u0117. Tokie medynai efektyviau absorbuot\u0173 CO2. Tai m\u016bs\u0173 \u0161aliai b\u016bt\u0173 naudinga \u012fvairiomis prasm\u0117mis. <\/p>\n\n\n\n
Neapsiribokime vienadieniais sprendimais siekdami gauti keliais eurais pigesn\u0117s \u017ealiavos biokurui. Pa\u017evelkime pla\u010diau.<\/p>\n\n\n\n
Skaitykite daugiau: https:\/\/bit.ly\/3FI4jIq<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160io \u0161ildymo sezono \u017emon\u0117s laukia su baime. \u0160ilumos tiek\u0117jai jau i\u0161 anksto persp\u0117jo, kad u\u017e \u0161ilum\u0105 reik\u0117s mok\u0117ti gerokai brangiau, nes brangsta kuras. I\u0161ties pasaulin\u0117je rinkoje stebimas duj\u0173 ir naftos kain\u0173 \u0161uolis. Ta\u010diau po pertvarkos Lietuvos \u0161ilumos \u016bkis tenaudoja tik 30 procent\u0173 duj\u0173, o likusi\u0105 kuro dal\u012f sudaro biokuras, kurio m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra daugiau negu …<\/p>\n