Biokuro tiekėjai vežioja orą – priekabos vis dar pustuštės

Lietuvos biokuro tiekėjai jaučiasi sunkvežimiais vežą orą. Šiuo metu leistinas sunkiasvorių transporto priemonių svoris Lietuvos keliuose apribotas iki 40-ies tonų, kai Skandinavijos šalių keliais važinėja bent pusantro karto sunkesni skiedrovežiai.

Anot sektoriaus atstovų, pakėlus šią ribą ne tik palengvėtų sąlygos verslui, bet ir būtų mažinamas kelių nusidėvėjimas bei oro tarša, nes tam pačiam biokuro kiekiui prireiktų mažiau reisų.

Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ kartu su kitomis miškų ir medienos sektoriaus asociacijomis vasario mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl leidžiamų gabenti sunkiasvorių transporto priemonių svorio ribos padidinimo. Pasak asociacijos „Litbioma“ direktorės Vilmos Gaubytės, prašoma padidinti leidžiamų gabenti sunkiasvorių transporto priemonių svorio ribą nuo 40 iki 48 tonų. Anot jos, tai pagerintų kietojo kuro logistiką Lietuvos keliais bei padėtų įmonėms išgyventi šiuo sunkiu metu.

Biokuro tiekėjai transportuoja skiedrą specializuotose priekabose, kurios yra pritaikytos gabenti 90-92 kub. m. medienos skiedros. Padidinus leistiną tonažą tiekėjai galėtų pakrauti pilnesnes transporto priemones, taip sumažinant šių transporto priemonių srautą Lietuvos keliuose, ypač šaltuoju metų laikotarpiu. „Daugelyje užsienio šalių galima važinėti sunkesnėmis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje maksimalus leidžiamas miškovežio su kroviniu svoris siekia 52 tonas, Danijoje – 54 tonas, o Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje – 60-70 tonų“, – sakė V. Gaubytė.

Žiemą reisų kiekis išauga

Pasak Valdo Katarskio, UAB „Robmona“ komercijos vadovo, biokuras parduodamas energijos kiekiu, o ne svoriu, tad vežėjas įsipareigoja pristatyti tam tikrą kiekį energijos, o ne konkretų tonų kiekį.

„Šaltuoju metų laiku, ypač žiemą iškyla didžiulė problema maksimalus leistinas pervežimo svoris ribojamas, o biokuras dėl jame esančios drėgmės pasunkėja.

Tad pirkėjui atvežamas energijos kiekis taip pat sumažėja. Kaip antai pakrovus apie 90 kub. m. medienos skiedros į transporto priemonę, vasarą tokio kiekio kroviniu vežama apie 70 MWh energijos, tačiau žiemos metu dėl apriboto maksimalaus leistino svorio pirkėjui pristatomos tik 45-50 MWh kuro.

Tad jei pirkėjui esi įsipareigojęs atvežti 15 mašinų biokuro, skaičiuojant, kad viena mašina veža 70 MWh, tai žiemos laikotarpiu reikalingos 20-25 mašinos, norint pristatyti tą patį kiekį biokuro energijos“, – sakė V. Katarskis.

Problemos ne tik vežėjams

V. Katarskis pabrėžia, kad tai yra kompleksinė bėda, nes leistino maksimalaus biokuro vežimo svoris kenkia bendrai biokuro grandinei nuo gamybos vietos iki pristatymo pirkėjui bei ženkliai išaugina visas sąnaudas žiemos metu.

Iš to kyla begalės problemų – padidėja reisų kiekiai, įmonei didėja logistikos sąnaudos biokurui pristatyti, didėja transporto parko dėvėjimasis, reikia mokėti darbuotojams didesnį užmokestį, nes žiemą reikalinga daugiau reisų. Transporto priemonių kiekis padidėja, tad ir išmetamųjų dujų išskiriama daugiau.

Automatiškai pačiam pirkėjui auga iškrovimo sąnaudos, mat jis turi priimti didesnį transporto priemonių kiekį, pailgėja išsikrovimo laikas. Taip pat daugiau mašinų atvažiuoja, tad daugiau prastovi eilėje.

„Svorio taisyklių žinoma laikomės, o ir transporto sektoriuje kontrolė yra labai griežta. Ją vykdo ne tik policija, muitinė, valstybinė transporto inspekcija, bet kontroliuoja ir kai kurie pirkėjai, kurie stebi atvykstančių mašinų svorį, kad jis nebūtų didesnis, nei leidžiama pagal įstatymus“, – sakė V. Katarskis.

Mažintų ir taršą

Pasak V. Gaubytės, leistino tonažo padidinimas šalies mastu sąlygotų mažesnį Lietuvos kelių nusidėvėjimą. Ji pastebi, kad žiemą keliai nusidėvi kur kas mažiau dėl esančio įšalo – būtent šiuo periodu yra gabenamas sąlyginai sunkesnis biokuras, vasaros laikotarpiu biokuro žaliava yra sausa ir lengvesnė.

„Gabenant iki 40 tonų pakrautas priekabas reisų reikia 10-15 proc. daugiau, o tai sąlygoja biokuro apskaitos sutrikdymą, papildomus kaštus ir darbo resursus biokuro tiekėjui. Suprantama, kad kuro kaina kyla ir galutiniam vartotojui“, – tikina asociacijos „Litbioma“ direktorė.

Sumažinus sunkiasvorių transporto priemonių srautą atitinkamai sumažėtų ir transporto priemonių keliama oro tarša, būtų skatinama vietinė, atsinaujinanti energetika, o tai – strateginė Lietuvos kryptis nurodyta Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.

Žiūri nelanksčiai

Problemų kyla ne tik transportuojant, bet ir pristatant biokurą pirkėjams. Pasak V. Katarskio, yra nemažai didžiųjų šilumos tiekėjų, kurie visiškai neatsižvelgia į esamą situaciją ir dirba nelanksčiai – žiūrima tik į formalias „Baltpool“ biržos reglamento biokuro pristatymo taisykles.

Standartiškai pagal šias taisykles suformuojami biokuro pristatymo grafikai, kai biokuras priimamas griežtai nustatytomis darbo dienomis, darbo valandomis be jokių kitų išlygų. Jei darbo savaitėje įsiterpia laisvadienis, tą dieną kategoriškai atsisakoma priimti biokurą ir jo kiekis paskirstomas likusioms keturioms savaitės dienoms.

Žiemos metu sunkesnės ir gamybos sąlygos – trumpesnis šviesus paros laikas, keblesni privažiavimai prie sandėlių, kas buvo ypač aktualu šią žiemą iškritus daug sniego. Tad per trumpesnį laiką reikia pagaminti ir pristatyti didesnį kiekį biokuro, o dar ir vežimo svoris yra apribotas.

„Mes prašome, kad leistų pailginti priėmimo valandas, leistų bent vieną dieną pristatyti didesnį kiekį biokuro, jei matoma, kad yra galimybė jo pagaminti tai dienai daugiau.

Pavyzdžiui, jei matome, kad už poros dienų laukia blogos oro sąlygos, kas pasunkintų privažiavimą prie sandėlių, geranoriškai siūlome pirkėjui pristatyti kaip antai 6 mašinas šiandien, o kitą dieną, kuomet sudėtingos sąlygos – 3, taip išlaikant bendrą įsipareigotą pristatyti biokuro kiekį. Bet pirkėjas kategoriškai atsisako ir neatsižvelgia į aplinkybes, skaičiuoja baudas“, – tikina UAB „Robmona“ komercijos vadovas.

Yra ir gerųjų pavyzdžių

Anot jo, bendras biokuro tiekėjo tikslas turėtų būti įvykdyti sandorį, kad biokuras būtų pristatytas laiku, katilinė dirbtų be sustojimų ir šiluma pasiektų gyventojus. Tačiau į šį tikslą neatsižvelgiama.

„Visada prašoma laikytis grafiko ir priėmimo valandų. Jei per dieną pagal grafiką nurodoma pristatyti 4 ar 4,5 mašinos, kitą dieną taip pat reikia pristatyti 4 ar 4,5, kaip nurodo grafikas“, – sakė V. Katarskis.

Pasak V. Katarskio, yra ir gerų pavydžių. Štai „Mažeikių šilumos tinklai“ prieš prasidedant šildymo sezonui sukaupia tam tikrą biokuro kiekį ir jį sandėliuoja, lanksčiai žiūri ir į pristatymą.

 „Vieną dieną gali pristatyti didesnį biokuro kiekį, kitą – mažesnį. Sustojus gamybos ciklui pas biokuro gamintojus ir tiekėjus jie nesunkiai iš rezervinių sandėlių pasiima biokurą ir aprūpina katilus. Procesas nesustoja ir dirbama lanksčiai“, – pridūrė pašnekovas.

Visas straipsnis ČIA

en_GBEN