Forume dalyvavo ir idėjomis dalinosi virš 500 verslo, politikos, visuomenės, ir viešojo sektoriaus atstovų. Konferencijos dalyvius jungė vienas tikslas – diskutuoti apie tai, kaip sukurti saugiausią, šviesiausią ir žaliausią, Lietuvos valstybės bei jos piliečių ateitį.
Žaliosios ekonomikos galimybės ir biokuro ateitis
2024 m. GreenTech forumas, skirtas naujoms žaliosios ekonomikos galimybėms ir tvariam verslui, sulaukė didelio susidomėjimo.
Žaliosios ekonomikos galimybių/ žemės savininkams sesijoje idėjomis dalinosi: Marius Valukynas, Remigijus Lapinskas, Simonas Gentvilas ir Kristian Lepik. Moderavo LMSA vadovas, VU ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas – Algis Gaižutis.
Šioje sesijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė asociacijos Litbioma prezidentas Marius Valukynas, kuris pasidalijo įžvalgomis apie biokuro svarbą Lietuvos energetikos sektoriui, jo esamą situaciją ir ateities perspektyvas.
Sesijoje idėjomis dalinosi ir asociacijos Litbioma valdybos narys Remigijus Lapinskas kuris pristatė „Žaliosios politikos instituto“ kartu su „VU Geomokslų instituto“ mokslininkais rengtą pranešimą „Agrarinės miškininkystės potencialas ir nauda Lietuvos ekonomikai bei visuomenei“.
Biokuras kaip strateginė energetinė žaliava
Asociacijos Litbioma prezidentas Marius Valukynas savo pranešime pabrėžė, kad biokuras – tai viena iš pagrindinių atsinaujinančių energijos išteklių dalių, kuri jau dabar sudaro 73 % Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos. Tačiau, kaip jis pažymėjo, norint pasiekti 2050 metų energetinius tikslus, kuriuose biokuras turėtų sudaryti net 45 % visos naudojamos energijos, būtina imtis ryžtingų veiksmų.Lietuvos Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija siekia didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį nuo 30 % (2022 m.) iki 55 % 2030 m. ir net 95 % 2050 m. Iki 2050 m. tikėtina, kad biokuras ir kitos biomasės rūšys sudarys pagrindinę atsinaujinančių energijos šaltinių dalį. Tačiau, norint pasiekti šiuos ambicingus tikslus, būtina įvertinti ir spręsti esamas problemas biokuro gamybos ir rinkos veikimo srityje.
Nereguliuojama biokuro rinka ir jos iššūkiai
Biokuro gamintojai šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais, kurie tiesiogiai veikia sektoriaus tvarumą. Marius Valukynas pabrėžė, kad rinkoje trūksta tinkamo reguliavimo ir mechanizmų, kurie užtikrintų gamintojų stabilumą. Biokuro gamybos išlaidos kasmet didėja vidutiniškai 10 %, tačiau rinkos kaina šių išlaidų neatspindi, gamintojai patiria ženklius nuostolius.
Dėl nereguliuojamos rinkos ir nepakankamo biokuro kainų atitikimo gamybos sąnaudoms, sektorius tampa nepatrauklus ilgalaikėms investicijoms. Tai kelia grėsmę Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslams ir gali apsunkinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Asociacijos prezidentas teigė, kad norint skatinti tvarią energetikos sektoriaus plėtrą, būtina užtikrinti, kad biokuro kaina būtų adekvati ir atitiktų sektoriaus poreikius.
Tvarios biokuro kainos užtikrinimas
Viena iš pagrindinių priemonių, siekiant užtikrinti biokuro sektoriaus tvarumą, yra užtikrinti tinkamą biokuro kainą. Marius Valukynas pabrėžė, kad biokuro kaina turi būti aukštesnė nei šiuo metu nustatyta 25 €/MWh, kad sektorius taptų tvarus ir skatintų ilgalaikes investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius. Tik adekvati biokuro kaina užtikrins rinkos stabilumą, skatins investicijas ir mažins rinkos svyravimus.
Be to, būtina remti biokuro naudojimo plėtrą, skiriant dotacijas naujų katilų įsigijimui ir katilinių modernizavimui. Tokios investicijos padidintų biokuro efektyvumą, skatintų tvarumą ir leistų pasiekti numatytus atsinaujinančių energijos šaltinių tikslus.
Miškų ir žemės įstatymų pokyčiai – galimybė žemės savininkams
Asociacijos prezidentas taip pat aptarė ir esminius įstatymų pakeitimus, kurie galėtų prisidėti prie biokuro sektoriaus plėtros ir padėti žemės savininkams pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Pavyzdžiui, siūloma pakeisti Miškų įstatymą ir įvesti naują požiūrį į plantacinius želdinius – greitai augančius medžius ar krūmus, skirtus energetinei žaliavai ar kitoms reikmėms, auginamus ne miško žemėje. Tai leistų žemės savininkams auginti plantacinius želdinius, nepriklausomai nuo Miškų kadastrą reglamentuojančių nuostatų.
Taip pat siūloma, kad žemės savininkai galėtų savarankiškai spręsti, ar savaime užželiančius miškus žemės ūkio plotuose pripažinti plantaciniais želdiniais, nesikreipiant į valstybės miškų kadastro įrašus. Tokie pokyčiai suteiktų žemės savininkams daugiau lankstumo ir galimybių uždirbti iš biokuro gamybos.
Ilgalaikė ir trumpalaikė vizija
Marius Valukynas apžvelgė ilgalaikes ir trumpalaikes biokuro plėtros vizijas. Trumpalaikėje perspektyvoje svarbu kuo efektyviau išnaudoti esamus išteklius, nedidinant medžiapjūtės apimčių, ir optimizuoti tai, kas lieka po pagrindinės medienos apdirbimo. Ilgalaikėje perspektyvoje būtina pereiti nuo miško prie žemės, skatinti plantacinius želdinius, auginamus žemės ūkio plotuose, ir sukurti palankias sąlygas biokuro gamybai.
Dar viena galimybė žemės savininkams
Asociacijos valdybos narys Remigijus Lapinskas pristatė „Žaliosios politikos instituto“ kartu su „VU Geomokslų instituto“mokslininkais rengtą pranešimą „Agrarinės miškininkystės potencialas ir nauda Lietuvos ekonomikai bei visuomenei“. Šiame pranešime valdybos narys pateikė dar daugiau idėjų galinčių padidinti kiekvieno žemės savininko, ūkininko potencialą. R. Lapinsko siūloma idėja – agrarinės miškininkystės įteisinimas Lietuvoje.
Tai schema jungianti tradicinį ūkininkavimą ir miškininkystę tame pačiame žemės plote. Tai – sąmoningas medžių, kitų daugiamečių sumedėjusių augalų rūšių integravimas į žemės ūkio veiklą, kai jie kartu auginami su žemės ūkio augalais arba gyvuliais. Išklausius pranešimą agromiškininkystės nauda ir svarba pasidaro neginčijama. Tačiau jai įteisinti prireiks darbo ir valdžios įstaigų bendradarbiavimo. Asociacijos valdybos narys viliasi jog pavyks įteisinti bei įgyvendinti šią idėja ir nubrėžti dar vieną kelią žalesnės ir tvaresnės miškininkystės, ūkininkystės link. Nuo ES šiuo klausimu jau atsiliekame, šalies kaimynai ir gyventojai jau mėgaujasi agromiškininkystės naudomis. Tikimasi, kad neužilgo tai galėsime padaryti ir mes.
Diskusija
Po pranešimų sekė diskusija, joje dalyvavo ir jau aprašyti pranešėjai: Marius Valukynas ir Remigijus Lapinskas, taip pat Simonas Gentvilas kurio pristatinėti nereikia. Prie diskusijos prisijungė ir iš Estijos kilęs Kristian Lepik – „Arbonics“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius. Įmonės Arbonics metodas: naudoti duomenimis ir mokslu pagrįstą įrankį, naudojant jį apskaičiuoti Europos žemės savininkų galimas pajamas iš anglies dioksido mažinimo programų. Dėl akivaizdžių priežasčių šiems savininkams tai atneša papildomas pajamas ir padeda kovoti su klimato kaita.
Diskusijoje moderuojamoje Algio Gaižučio „Kaip CO2 kreditai gali prisidėti prie Lietuvos miškingumo didėjimo“. Nors pranešėjų siūlomos idėjos buvo skirtingos, tačiau kiekvienas pritarė vienas kito idėjoms, aišku – reikia spręsti visas iškilusias problemas, pasiekę šių idėjų ir probleminių klausimų sąveiką galėsime ir toliau produktyviai siekti geriausios įmanomos Lietuvos ir jos piliečių žalios ir šviesios ateities.
Išvados
GreenTech 2024 forumo sesija „Žaliosios ekonomikos galimybių/ žemės savininkams“
itin svarbus žingsnis į priekį siekiant užtikrinti tvarų ir efektyvų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje. Pagrindiniai forumo dalyviai sutiko, kad be tinkamo reguliavimo, investicijų ir politinių sprendimų biokuro sektorius gali nesugebėti pasiekti ambicingų 2050 metų tikslų. Todėl svarbu užtikrinti tvarią biokuro kainą, skatinti inovacijas ir sudaryti palankias sąlygas žemės savininkams dalyvauti šiame sektoriuje. Svarbu neužmiršti ir siūlomų naujovių žemės savininkams. Įtraukiant žemės savininkus, valstybės tikslus pasiekti bus daug lengviau, žalioji kryptis ženkliai prisidės prie Lietuvos ateities kūrimo.
Biokuras gali ir turi būti pagrindiniu elementu siekiant energinės nepriklausomybės ir tvarios energetikos plėtros, tačiau tik bendradarbiaujant su žemės savininkais, politikais ir verslo sektoriaus atstovais galima pasiekti ilgalaikį sektoriaus augimą ir stabilumą.
LT 
EN