Viešojoje erdvėje sklando nesusikalbėjimai apie tai, kas yra biomasė, biokuras ir kokia jų nauda. Neretai kraupstame nuo nusišnekėjimų, kad biomasė – tai nafta, o reklaminėse skrajutėse dažnai net agituojama: jei pirksi akmens anglį, išsaugosi miškus. Šiuos mitus reikėtų išsklaidyti.
Biomasė – tai organinės medžiagos, greitai arba nuolat atsinaujinantis tvarus energijos šaltinis. Biomasė gali būti įvairių formų, įskaitant medieną, augalinės ar gyvūninės kilmės atliekas. Biomasė susidaro vykstant fotosintezės procesui, kurios metu augalai, naudodami saulės šviesą, iš atmosferos gaunamą anglies dioksidą paverčia gliukoze. Biomasės kaip atsinaujinančio energijos šaltinio panaudojimo galimybės ir ateities perspektyvos tiesiog neišmatuojamos.
Tuo tarpu biokuras – vienas iš biomasės panaudojimo būdų. Jis gaminamas iš biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų žaliavų ir atliekų.
Sąlygos plėsti biokuro gamybą Lietuvoje puikios – šakų, viršūnių, perbrendusios medienos turime dešimtmečiams į priekį. Ruošiant biokurą, kartu išvaloma aplinka, mažėja patogenų, išsaugomos gamtinės buveinės, mažėja šiltnamio efektas. Biokurui taip pat sėkmingai panaudojamos komunalinės, gamybinės, žemės ūkio atliekos. 75 proc. centralizuotos šilumos energijos jau dabar pagaminame iš biokuro, iš jo energiją gamina trečdalis pramonės įmonių. Be to, nereikėtų pamiršti ne tik šildymo, bet ir šaldymo energijos dalies, kuri vienodai svarbi pramonei ir gyventojų buičiai.
Ar gaminant biokurą nebus iškirsti miškai – šis mitas vis dar gajus dalyje visuomenės. Svarbu suprasti, kad biokurui gaminti naudojamos miško kirtimo atliekos – šakos ar viršūnės, bei medienos apdirbimo pramonės liekanos – pjuvenos. Nei valstybiniai, nei privačios nuosavybės miškai nėra kertami biokurui gaminti.
Be to, miško mediena – malkos, miško kirtimo atliekos, jaunuolynų ugdymo metu susidaranti mediena, kelmai – Lietuvoje sudaro tik apie trečdalį viso biokuro potencialo.
Likusi dalis – tai medienos atliekos iš medžio apdirbimo įmonių, nepanaudojami šiaudai, medienos atliekos, liekančios valant pakeles, sodus, melioracijos griovius, biologinės atliekos, komunalinių atliekų išrūšiuota dalis ir kt.
Biokuro paklausa artimiausiais metais tik didės. Tai bene vienintelis būdas pasigaminti šilumą ir generuoti elektros energiją.
„Litbiomos“ duomenimis, 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminama vos 2 proc. centralizuotos šilumos, o 2015 m. – jau 61 procentas. Mūsų šalis pagal biokuro panaudojimą užima vieną lyderiaujančių pozicijų pasaulyje ir prilygsta tokioms šalims kaip Švedija ar Suomija, kurios nusprendė atsisakyti iškastinio kuro.
Kodėl Lietuvoje reikia suteikti prioritetą būtent biokuro energetikai? Pirmiausia todėl, kad turime didelius biokuro išteklius. Antra priežastis – Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių, išplėtotas centralizuotas šilumos tiekimas. Esant tokioms sąlygoms, patogu plėtoti biokuro kogeneraciją.
Šaltinis: www.delfi.lt
LT 
EN