Pastaruoju metu viešojoje erdvėje biomasės naudojimas energijai gaminti siejamas su pernelyg intensyviu miškų naudojimu, netgi su nuolatiniu pertekliniu miškų kirtimu ir deginimu. Tačiau biokuras yra didžiausias atsinaujinantis energijos šaltinis Europoje ir toks išliks ir ateinančiais dešimtmečiais, tad įsigalintys mitai gali pakirsti pasitikėjimą visu sektoriumi ir tapti kliūtimi siekiant ambicingų klimato tikslų.
Biomasė yra labai naudinga energetikos dalis, iš kurios gaminama ir šiluminė energija, ir transporto kuras, ir elektros energija. Iš biomasės gauta energija yra lengvai transportuojama ir gaminama toje pačioje vietoje, kur ji yra vartojama, o Europa yra biomasės energetikos technologijų lyderė.
Šios biokuro savybės padeda subalansuoti nestabilius atsinaujinančius energijos šaltinius ir pakeisti iškastinį kurą sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose, tokiuose kaip tolimojo susisiekimo transportas ir pramonė.
Remiantis Europos Komisijos atliktomis analizėmis, nepaisant papildomo energijos vartojimo efektyvumo, didelio masto vandenilio ir e. kuro naudojimo, norint pasiekti 2030 m. klimato kaitos mažinimo ir energetikos tikslus bei ilgalaikį anglies neutralumą, reikės tvaresnės energijos, gaunamos iš biomasės.
Europos Sąjunga užsibrėžė, kad iki 2050 m. atsinaujinantys energijos ištekliai turi sudaryti didžiąją dalį suvartojamos energijos, jei norime pasiekti, kad anglies dvideginis į aplinką būtų visiškai neišmetamas. Biokuras šiandien yra didžiausias atsinaujinančios energijos šaltinis ES ir daugumoje jos valstybių narių – 2019 m. duomenimis biokuras sudarė beveik 57 proc. visų atsinaujinančių energijos išteklių.
iokuras daugiausia gaminamas naudojant vietinę biomasę. Viso biokuro sektoriaus priklausomybė nuo importo 2018 m. sudarė tik 3,5 proc., o medienos biomasės – tik 2,7 proc. Be to, biokuro sektorius labai prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Štai 2018 m. dėl šio sektoriaus sukurta daugiau nei 700 000 netiesioginių darbo vietų.
Biomasės energetika yra neatsiejama miškininkystės dalis, kuri atliepia biokuro paklausą, kurdama miškų tvarkymo metodus ir pramonės procesus kurui, šilumai ir elektrai gaminti kartu su pjautinių rąstų, popieriaus ir daugybe kitų iš biologinių medžiagų pagamintų produktų gamyba
Miškai paprastai tvarkomi taip, kad teiktų kelių rūšių miško produkciją: pjautinę medieną, popierių ir kt. paprastai naudojamą miško medžiagą, gautą retinant mišką, įvairią nekokybišką medieną, kirtimų atliekas, medienos perdirbimo ar kitos medienos atliekas.
Galimybė parduoti miško medžiagos atliekas biokuro sektoriui turi teigiamos įtakos miškų tvarkymui. Tvarūs miškų tvarkymo būdai, tokie kaip reguliarus retinimas, pagerina medienos kokybę ir padidina miškų atsparumą biotiniams rizikos veiksniams ir miškų gaisrams. Šios problemos dėl klimato kaitos tampa vis dažnesnės.
„Eurostat“ ir asociacijos „Bioenergy Europe“ duomenimis, nors biokuro sektorius per pastaruosius du dešimtmečius išaugo smarkiai, iš miško gaunamos medienos biomasės kuro gavyba nedidėjo tuo pačiu tempu ir išliko stabili. Šis rezultatas buvo įmanomas todėl, kad per tą laiką išaugo biokuro įrangos efektyvumas (mažesnio biomasės naudojimo) ir padidėjusios darnos su kitomis miško pramonės šakomis.
Norint patenkinti didėjantį energijos poreikį bei siekti anglies dvideginio neutralizavimo tikslų, nereikėtų atsisakyti sumedėjusios biomasės naudojimo – tokiu atveju gali iškilti pavojus dėl netvariai naudojamų išteklių. Veikiau reikėtų sutelkti dėmesį į tai, kokių metodų, naujovių ir politikos reglamentų reikia, norint užtikrinti tvarų išteklių pasirinkimą ir efektyvų perėjimą prie biomasės energetikos ir bioproduktų.
Į Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naująją redakciją įtraukti ir žaliavų gamybos kriterijai, minimali šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo norma ir energijos vartojimo efektyvumas bioelektros srityje.
Biokuro operatoriai turi užtikrinti miškų kirtimo teisėtumą, miškų atsodinimą, saugomų gamtos teritorijų apsaugą, dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymą ir ilgalaikių miško gamybos pajėgumų priežiūrą ar gerinimą.
Miškų biomasė yra atsinaujinantis energijos šaltinis, jei išlaikomas miškų produktyvumas. Iš sumedėjusios biomasės gaunama energija gali turėti labai teigiamos įtakos klimatui, ypač tada, kai taikomi tvarūs miškų tvarkymo metodai ir kai biomasė naudojama efektyviai – kogeneracinėse jėgainėse ar biologinių atliekų perdirbimo gamyklose.
Norėdami naudotis potencialia biokuro nauda, turime užtikrinti, kad jis būtų gaminamas ir naudojamas tvariai, kiek įmanoma sumažinti netyčinę riziką aplinkai. Tačiau siekiai diskredituoti visą sektorių Europą klimato kaitos srityje priverstų grįžti bent dešimt metų atgal.
Visą straipsnį galite matyti ČIA.